Skirtingai nuo dabartinės Lietuvos, kurioje studentų korporacijų veikla nėra plačiai žinoma, tarpukariu jos buvo vienos svarbiausių visuomenės organizacijų, kurioms priklausė beveik visi universitetuose studijuojantys jaunuoliai. Tokią žinią 2013-ųjų metų gegužės 30 d. skleidė Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacija „RePublica“, pristatydama kartu su kitomis Lietuvos korporacijomis parengtą knygą „Lietuvių studentų korporacijos tarpukariu“.
Knyga yra jau penkerius metus vykdyto studentų tyrimo rezultatas. Jo metu jiems teko lankytis archyvuose, rinkti dar gyvų tarpukario korporacijas prisimenančių žmonių atsiminimus, tyrinėti tarpukario spaudą ir leidinius. Iš dalies šios surinktos informacijos ir gimė knyga, kuri visuomenę supažindins su tarpukario studentų korporacijomis, jų ištakomis, kasdiene veikla, indėliu į universiteto, visuomenės ir politinį gyvenimą tarpukario Lietuvoje.
Renginio metu autoriai pristatė savo parengtus straipsnius, kuriuose yra gvildenamos įvairios su korporacijų istorija susijusios temos. Korporacijos „RePublica“ filisterė Agnė Ambrazevičiūtė renginio dalyvius supažindino su pagrindiniais korporatyvizmo principais bei istorija. Korporacijų tradicija, pasak jos, prasidėjo Vokietijoje, o ir dabar šioje šalyje, kaip ir Austrijoje ar Šveicarijoje, korporatyvizmo tradicija yra gajausia.
Estija, kurioje studentų korporacijos yra kur kas garsiau besireiškianti visuomenės dalis nei, pavyzdžiui, Lietuvoje, aktyviai veikia 15 studentų korporacijų, kurios vienija daugiau nei 5000 studentų ir alumnų. Lietuvoje 11 veikiančių korporacijų veikloje dalyvauja apie 1000 narių.
„Lietuvoje paprasti žmonės apie korporacijas nežino daug, todėl šito projekto tikslas – supažindinti visuomenę su jų veikla ir principais – yra labai svarbus“, – renginio metu sakė VU TSPMI pavaduotoja studijoms Margarita Šešelgytė.
Korporatyvizmas prasidėjo nuo organizacijų, kurios daugiausiai formavosi regioniniu pagrindu, pavyzdžiui skirtingų Vokietijos žemių ar iš užsienio valstybių atvykę korporantai būrėsi į draugijas.
„Veiksnys, kuris lemia, kad tokia studentų veikimo forma yra išlikusi iki šiol, yra amžinos narystės principas, kuris yra korporacijos puoselėjimas. Tai yra ir įsipareigojimas sau, ir galimybė išlaikyti ryšį su savo mokslo draugais“, – pasakojo A.Ambrazevičiūtė.
Lietuvos šaulių studentų korporacijos „Saja“ senjoras Mindaugas Nefas skaitė pranešimą apie siekius suaktyvinti studentų šaulių veiklą ketvirtajame dešimtmetyje. Nors Lietuvos šaulių sąjunga buvo viena aktyviausių tarpukario organizacijų, apėmusi didelę visuomenės dalį, jos nariai į korporacijų veiklą žiūrėjo skeptiškai, kadangi manė, kad dėl to nukentės jų šaulių studentų pareigos.
Istorijos fakulteto studentų korporacijos „Tilia“ senjorė Akvilė Gasiulytė susirinkusiems pasakojo apie Lietuvių studentų sąjungos veiklą Stepono Batoro (dabartiniame Vilniaus) universitete. Nors organizacija nesivadino korporacija, ji turėjo savo simbolines spalvas, nariai nešiojo kepurėles ir buvo susiskirstę į korporantišką hierarchinę struktūrą – juniorus (jaunesniuosius nariais), senjorus (aktyvųjį branduolį) ir filisterius (universiteto alumnius). Organizacijoje taip pat veikė dramos kuopa, kuri ypač entuziastingai prisidėjo prie provincijos žmonių švietimo.
„Statistika rodo, kad būta daugiau nei 100 pasirodymų per metus. Tai rodo, kad studentai net porą kartų per savaitę važiuodavo į įvairias rajono vietas rodyti spektaklių ir skaityti paskaitų įvairiomis temomis“, – pasakojo A.Gasiulytė.
Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys tarpukarį pavadino labiau pilietišku laikotarpiu nei dabartinė Lietuva, tačiau teigė, kad korporacijos prisideda prie pilietinės visuomenės formavimo.
„Visi kalbame, kad pilietinė visuomenė dingsta, bet aš manau, kad korporatyvus gyvenimo tvarkymas yra vienas iš pilietinės visuomenės funkcionavimo mechanizmų“, – kalbėjo R.Miknys.
VU TSPMI dėstytojas Algimantas Jankauskas pastebėjo, kad dabartiniai korporantai demonstruoja bendruomeniškumo pavyzdį, kurio labai trūksta šiuolaikinei Lietuvai.
„Jūs savo veikla ir šituo leidiniu parodote, kad korporacija yra organiškas profesinis žmonių susivienijimas, ir šiais laikais, kai dvidešimt pirmo amžiaus pasaulis išgyvena iššūkius ir krizes, šimtmečius nusistovėjęs profesinis korporatyvinis susiorganizavimas galėtų tapti pavyzdžiu vaduojantis iš šiuolaikinių krizių“, – sakė A.Jankauskas.
Studentų korporacijos yra akademinės organizacijos, turinčios savo hierarchinę struktūrą, simboliką, tradicijas ir principus. Tarpukariu Lietuvoje veikė 63 studentų korporacijos, dažniausiai susiburdavusios profesiniu pagrindu. Vėliau sovietmečiu jos buvo uždraustos. Nepriklausomoje Lietuvoje veikia 11 atkurtų tarpukario ir naujai susibūrusių korporacijų, tarp kurių be „RePublicos“ yra Tautinė Lietuvių studentų Korporacija „Neo-Lithuania“, Studentų skautų korporacija „Vytis“ ir Akademinė skaučių draugovė, VU Istorijos fakulteto studentų korporacija „Tilia“, Studentų korporacija „Fraternitas Lituanica“, Lietuvos šaulių studentų korporacija Saja.
Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Straipsnį parengė Sen! Justė Adakauskaitė. Nuotraukos Sen! Vytautės Vailionytės.
Publikuota Bernardinai.lt